lipti

2 lìpti, lim̃pa (lem̃pa, liẽmpa, lim̃psta), -o intr. 1. R, K kibti, klijuotis prie ko: Purvai lim̃pa prie kojų J. Labai lìpo sniegas prie drabužių Upt. Molis veliasi, lim̃pa prie ratų Ėr. Prasti klijai – nelim̃pa prie popierio Rm. Ot geras alus – net prie lūpų lim̃pa! Dbk. Limpa kaip pikis prie rankų TP1881,42. | Pavilgo vadeles, tai geriau limpsta, kai muša Aps. | prk.: Šaltas drėgnas oras negailestingai limpa prie kaulų J.Marc. Balta kvarba, tai saulė nelim̃pa (atsimuša spinduliai) Aps. | Ir lipo (šliejosi, jungėsi) metas nuo meto prie jo gardai, gardeliai, sklypeliai žemės V.Piet. ^ Berk žirnius į sieną, bene lips (prilips) M. Tiek lìpdavo, kap an sieną žirnis – nesglaudžia nė kiek Ad. 2. merktis (labai norint miego) (apie akis): Akys lim̃pa – nebegaliu daugiau skaityt, eisiu gult Prn. Net akys lim̃pa, kaip norisi miego Pg. Jau akys lim̃pa, vėlus laikas Jnš. Jautė, kad nuvargo nuilso, o akys lipo kaip medumi išteptos V.Krėv. Ir bluostai tau limpa nuo miego E.Miež. 3. prk. būti priimtam, įstrigti, laikytis (apie žodžius, balsą): Žodis širdysa jų nelimpa, net noprosnai jiemus sakoms yra BPI247. Ne visump lips jo žodis BPI243. Tie balsai, rodos, limpa prie širdies V.Kudir. Visi tamstos meilūs žodžiai ant širdį man lim̃pa BM451. Tavo giesmės lips ant širdies kaip liepsna ant malkas A.Baran. Jo kalbos taip lim̃pa žodžiai, kaip žirniai į sieną Bsg. ║ tr. pritapti: Nelimpa jo sarmata – geras akis turi, jos gėdos nebijo V.Krėv. 4. prk. turėti patraukimą, kibti prie ko: Mergelė guodės, kad vaikiukas limpa prie jos ir jinai negalia atsikarapyti nuo jo J. In tau mergos lim̃pa kai bitės in medų Ds. Liẽmpa kap musės in medų Plm. Bautrys in Agotą smala lim̃pa Rod. Pradžioj pradėjo lìpti, bet paskui išsiskyrė Antš. | Jis užsiaugino meitėlį taip riebų, jog pirkėjai lipte lipo (norėjo gauti, nusipirkti) rš. ^ Širdžiai tinka, ir akys limpa LTR(Jnš). Kas netinka, nei nelimpa LTR(Mrj).

liptinaĩ adv.: Brolis Petras su broliene Verute liptinai prilipo prie Napalio Vaižg. | refl.: Nors jaunikis be timpos, vienok prie tokių limpas (d.) Nm. ║ patikti: Kuris bernas liẽmpa, tai sukiesi, kad atsisėstai šalia Lz. ║ linkti, būti traukiamam: Širdis nelimpa pri pikto žmogaus Šts. Limpa širdis tavo prie pinigų brš.

5. kibti, būti užkrečiamam (apie ligą): Niežai lim̃pa, nesiglausk Ėr. Jo liga limpama J.Jabl. Lim̃pančių ligų daktarą parvežė Prk. Lim̃pančiom ligom sirgo visi Brž. Džiova – lim̃pama liga Jnk. Limpanti liga B. 6. būti tinkamam, pritikti, derėti: Kaip tik gerai pasiūta, tai katro apsvelka, tai lem̃pa Sdk. Kad ir jos ir parneš rūtų vainikėlį, jau netiks, jau nelips prie mano galvelės LTR(Zp). | Ana po tėvi (tėvui mirus) verkė, žodeliai lìpo tep (sklandžiai ėjo) Rod. ║ derintis: Jis išveizėjo kaipo iš blogai parinktų gabalų sudėtas, – gabalų, kurie vienas prie antro nelipo rš. Kur gražiai tie balsai lim̃pa, tai man patinka Brž.

◊ nagaĩ nelim̃pa nemoka (dirbti): Jo niekur nagaĩ nelim̃pa Lš.

prie nagų̃ nelim̃pa nesiseka (dirbti): Jam darbas prie nagų̃ nelim̃pa Jnšk.

prie širdiẽs (į šìrdį, širdiñ) lìpti patikti: Kaži kas nelipo ponui prie širdies, kad lažininkas toks jėgingas P.Cvir. Aš to žmogaus negaliu dabot, nelim̃pa širdiñ Pls. Išsirink, berneli, iš pulkelio vieną, kur limpa į širdelę kaip medus į sieną LTR.

\ lipti; antlipti; aplipti; atlipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; prilipti; sulipti; užlipti